Verslo procesai

Inovatyvių programinių instrumentų panaudojimas verslo procesų imitacijai ir optimizacijai, koncepcinių ir naujų gaminių modeliavimui ir testavimui jau tapo būtina sąlyga, norint išlikti rinkoje, didinti darbuotojų kvalifikaciją, darbo našumą bei įmonių dinamiškumo ir inovatyvumo lygį, kuriamos pridėtinės vertės dalį.

Tačiau Lietuvoje, nors jau gana plačiai taikomos didesnių įmonių, tokių technologijų pritaikymo privalumai vis dar yra menkai žinomi smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios daugiausia apsiriboja buhalterinės apskaitos ar verslo valdymo sistemomis.

Portale numatoma sukurti ir publikuoti keliolika tokių verslo modelių bei procesų imitacijų, atsidarančių tiesiogiai interneto naršyklės lange bei nereikalaujančių jokių papildomos programinės įrangos diegimų, vaizdžiai demonstruojančių kompiuterinio verslo procesų modeliavimo privalumus, taip pat ir šių modelių sukūrimo instrukcijų bei paaiškinimų.

Įrašo "Kodėl individualių agentų sąvybės gali būti nesvarbios?" reprezentacinis paveikslėlis

Dažnai bendraujant su socialinių mokslų atstovais ir pasakojant apie tai kaip modeliuoju socialines sistemas iškyla vienas ir tas pats klausimas – kodėl tiek mažai parametrų? Juk žmonių sprendimų priėmimo mechanizmas yra toks sudėtingas! Kodėl modelis veikia ir nereikalauja gilesnės įžvalgos? Kabliukas dažniausiai bus duomenys. Dažnai jie bus gana agreguoti, t.y. jau iš anksto sugrupuoti, susumuoti ar suvidurkinti, – atskiro individo mąstysenos įtakos jose tiesiog nesimatys. Tad ir ką begalvotume apie individo mąstymo mechanizmą, mes dažnai negalėsime patikrinti alternatyvių idėjų, jei jos negeneruoja skirtingų makroskopinių rezultatų. Tipinis pavyzdys yra „homofilijos“ (angl. homophily) ir „aplinkos spaudimo“ (angl. peer pressure) mechanizmai – vienu atveju žmogus pasirenka savo bendravimo ratą (panašesnius į save), kitu atveju žmonės siekia pritapti (tapti panašiais į kitus). Abu efektai matematiškai gali būti aprašyti tuo pačiu Kirmano modeliu.

Šiame tekste mes paliesime šitą temą paprasčiausiu įmanomu būdu. Į mūsų jau nagrinėtą Bass’o difuzijos modelį įterpsime agentus su nepriklausomais parametrais ir parodysime, kad šis „įvairialypis“ modelis yra ekvivalentus įprastam Bass’o difuzijos modeliui. Siekdami paprastumo naudosime vienakryptį Kirmano modelį, kuris savo esme yra ekvivalentus Bass’o difuzijos modeliui. Skaityti „Kodėl individualių agentų sąvybės gali būti nesvarbios?“ toliau

Įrašo "Kodėl žmonės yra labiau linkę lošti loterijose, kurias laimėti yra mažiau vilties?" reprezentacinis paveikslėlis

Šių metų pradžioje didžiausia JAV loterija Powerball sumažino tikimybę laimėti pagrindinę prizą iki 1 iš 300 milijonų. Tai buvo padaryta su tikslu privilioti daugiau lošėjų ir padidinti loterijos pelningumą. Žinodamas sumažėjusią tikimybę racionalus žmogus, visgi, turėtų elgtis priešingai – mažiau lošti. Tačiau ar taip elgtųsi realus žmogus?

Pagrindinis tokio tipo loterijų kabliukas slypi tame, kad pagrindinis prizas yra kaupiamas (didesnė ar mažesnė pagrindinio prizo dalis keliauja į kitą savaitę) tol kol kas nors jį laimi. Taigi mažesnė tikimybė laimėti pagrindinį prizą (vieno konkretaus žaidimo metu) lems didesnius pagrindinius prizus. Tiesiog pagrindiniai prizai ilgiau išliks nelaimėti, tad turės daugiau laiko „užaugti.“ Kuo didesnis prizas „užaugs,“ tuo daugiau žmonių norės įsitraukti į loteriją ir jį laimėti. Atitinkamai turėtų augti loterijos organizatorių pelnas.

Toks sprendimas yra gana neintuityvus, bet veikiausiai bus veiksmingas.

Platesnę diskusiją rasite Extra Credits vaizdo įraše ir Wired tinklaraštyje.

Šį vakarą, 22 valandą, per LRT Kultūrą ragaukite Mokslo sriubos su Rizikos fizikos prieskoniu.

Spustelėkite, kad pamatytumėte anonsą.
Spustelėkite paveiksliuką, kad pamatytumėte laidos anonsą.

Jeigu nespėjote pamatyti laidos, sekite Mokslo Sriubos youtube kanalą. Artimiausiu metu jame pasirodys laidos įrašas. Nuorodą į šį įrašą, žinoma, įkelsime ir į Rizikos fiziką.

Mūsų darbuose mes dažnai minime, kad žmogus nėra idealiai racionalus, o finansų rinkos ir kitos socialinės sistemos nėra efektyvios. Šie netobulumai nėra tik pašaliniai veiksniai. Šie netobulumai formuoja socialinių ir ekonominių sistemų esmę.

Ekonomika turi savo atšaką, kuri domisi žmogaus netobulumais, tiek individualiam lygmenyje, tiek visos sistemos. Dan Ariely yra vienas tų ekonomistų, kuriuos domina elgesio ekonomika (angl. behavioral finance). Šioje ted.com svetainei įrašytoje kalboje jis atskleidžia vieną iš elgesio ekonomikos aspektų – žmonių polinkį pagražinti realybę (sakyti mažus melus sau ir kitiems).

Šioje kalboje (įrašyta nepriklausomame TED renginyje) prof. Dirk Helbing pristato idėjas, kurios galėtų nuvesti žemės civilizaciją į kokybiškai naują lygmenį, kuriame skirtingų mokslų bendradarbiavimas padėtų įveikti mūsų pasaulio sudėtingumą. Šis suvokimas leistų priimti optimalius sprendimus srityse, kurios tiesiogiai veikia mūsų kasdienį (ir ne tik) gyvenimą.