kalbos

Įrašo "AB modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Šį kartą grįžkime prie rinkėjo modelio. Originaliame modelyje tebuvo dvi būsenos tarp kurių, kopijuodami vienas kito būseną, rinkosi agentai. Žinoma realiuose rinkimuose dažnai dalyvauja daugiau nei viena partija, tad vien jau būsenų skaičiaus požiūriu tai tik labai paviršutiniškas rinkėjo modelis. Tačiau problematiškas ne vien būsenų skaičius. Dažnai gali būti sunku suvokti kaip užkietėjęs kairysis galėtų per vieną naktį pavirsti dešiniuoju ar užkietėjęs dešinysis – kairiuoju. Žinoma, galima būtų įvesti „užsispyrusius“ agentus, kurie būsenos nekeičia, bet juk kartais nutinka ir tokių stebuklų. [1] darbe pasiūlytas modelis galėtų būti alternatyvus būdas modeliuoti perėjimus tarp priešingų ideologinių stovyklų. Šiame, vadinamame „AB,“ modelyje įvedama trečioji tarpinė būsena per kurią ir vyksta perėjimai tarp dviejų pagrindinių būsenų. Skaityti „AB modelis“ toliau

Įrašo "Socio-ekonominius dėsningumus galima aiškinti ir… kalbos ypatumais" reprezentacinis paveikslėlis

Tokias sudėtingas sistemas kaip mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika galima bandyti aiškinti ne vien semiantis įkvėpimo fizikoje, matematikoje ar socialiniuose moksluose. Pasirodo, kad dalį supratimo gali bandyti įnešti ir humanitarai. Yra pastebėta, kad žmonės, kurių gimtosios kalbos neturi atskiro būsimojo laiko („rytoj lyja“; pvz., vokiečių), yra labai linkę taupyti nei tie žmonės, kurių kalbos turi būsimąjį laiką („rytoj lis“; pvz., anglų ar lietuvių). Žemiau pateikiame du vaizdo įrašus – vienas sukurtas eBay Deals, kuris labai bendrai ir populiariai aptaria pačias įvairiausias galimas kalbos įtakos elgsenai sritis, ir kitą įrašytą TED, kuriame K. Chen pristato savo tyrimus, – kuriuose šie tyrimai aptariami plačiau. Skaityti „Socio-ekonominius dėsningumus galima aiškinti ir… kalbos ypatumais“ toliau