politika

Įrašo "AB modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Šį kartą grįžkime prie rinkėjo modelio. Originaliame modelyje tebuvo dvi būsenos tarp kurių, kopijuodami vienas kito būseną, rinkosi agentai. Žinoma realiuose rinkimuose dažnai dalyvauja daugiau nei viena partija, tad vien jau būsenų skaičiaus požiūriu tai tik labai paviršutiniškas rinkėjo modelis. Tačiau problematiškas ne vien būsenų skaičius. Dažnai gali būti sunku suvokti kaip užkietėjęs kairysis galėtų per vieną naktį pavirsti dešiniuoju ar užkietėjęs dešinysis – kairiuoju. Žinoma, galima būtų įvesti „užsispyrusius“ agentus, kurie būsenos nekeičia, bet juk kartais nutinka ir tokių stebuklų. [1] darbe pasiūlytas modelis galėtų būti alternatyvus būdas modeliuoti perėjimus tarp priešingų ideologinių stovyklų. Šiame, vadinamame „AB,“ modelyje įvedama trečioji tarpinė būsena per kurią ir vyksta perėjimai tarp dviejų pagrindinių būsenų. Skaityti „AB modelis“ toliau

Įrašo "Granovetter’io slenksčių modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Rizikos fizikoje pristatome dar vieną kolektyvinio veiksmo modelį. Prieš dvi savaites nagrinėjome plojimų atsistojus modelį, o ankstesniais metais nemažai rašėme apie „užkrečiamos nuomonės“ Kirmano ir Basso modelius, bei jų tarpusavio panašumus. Dar vienas panašus klasikinis modelis, kurį pristatysime šiame tekste, nagrinėja žmonių polinkį prisidėti prie masinio politinio veiksmo. Šiame tekste nagrinėsime Mark’o Granovetter’io pasiūlytą slenksčių (angl. threshold) modelį. Skaityti „Granovetter’io slenksčių modelis“ toliau

Įrašo "Extra Credits: Paskatų galia" reprezentacinis paveikslėlis

Dažnai politikai ir kiti didieji pasaulio „judintojai“ priima tiesmukus, grubius sprendimus. Dažnai tokius sprendimus lydi netikėtos pasekmės.

Pavyzdžiui, visi gerai žinome, kad degalais varomos mašinos teršia aplinką išmesdamos anglies dvideginį į atmosferą, o elektra varomos mašinos anglies dvideginio neišmeta. Logiška būtų skatinti žmones pirkti ir naudoti elektra varomas mašinas. Bet kai kuriose valstybėse tai nepadeda sumažinti taršos. Kodėl? Todėl, kad elektra yra gaunama deginant iškastinį kurą. Padidėjus elektros vartojimui, tenka sudeginti daugiau iškastinio kuro. Tarša tiesiog persikelia iš vieno sektoriaus į kitą, bet nedingsta savaime.

Meksiko miesto valdžia sugalvojo genialų būdą kaip kitaip kovoti su automobiline tarša – priėmė įstatymą draudžiantį tam tikrą dieną vairuoti mašiną, kurios registracijos numeriai baigiasi tam tikru skaičiumi (pvz., antradienį negalima būtų važiuoti mašinomis, kurių numeris baigiasi 3 arba 5). Tarša turėjo sumažėti maždaug 1/7 (nes mašiną gali vairuoti 6 dienas iš 7), bet ji padidėjo. Kodėl? Nes žmonės pradėjo pirkti pigias nusenusias mašinas, kurias vairavo tą dieną, kai negalėjo vairuoti savo „pagrindinės“ mašinos.

Šias problemas galima būtų numatyti panaudojant… kompiuterinius žaidimus! Stebint kaip žmonės žaidžia juos. Stebint kaip jie reaguoja į išoriškai kuriams paskatas.

Kviečiame žiūrėti Extra Credits video įrašas šia tema.

Simon Anholt ilgą laiko patarinėjo valstybių vadovams kaip pagerinti ekonominius, politinius ir kultūrinius ryšius su kitomis valstybėmis. Šiuo metu jis vadovauja įdomiai iniciatyvai – didžiųjų duomenų pagalba sudaromam gerų valstybių reitingui. Šneka eina ne apie moralinį gėrį ar situaciją tų valstybių viduje, bet apie tai kiek naudos pasauliui sukuria kiekviena valstybė. Žiūrėkite Simon Anholt kalbą įrašytą TED.

O taip pat užmeskite akį į gerų valstybių indeksą.

Įrašo "ncase.me: Daugiakampių alegorija" reprezentacinis paveikslėlis

Tęsdami Šelingo modelio temą siūlome susipažinti su anglišku Vi Hart ir Nick Case tekstu. Pastarasis parašytas labai populiariai ir akcentuoja šiuolaikinės visuomenės problemas. Jame taip pat rasite keletą interaktyvių pratimų-programėlių.

Kviečiame susipažinti su „Parable of the polygons“ »

Nick Case turi paskelbęs ir daugiau smagių interaktyvių įrankių su kuriais gali būti labai smagu susipažinti »